Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas

Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašas

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Gimnazijos mokinių mokymosi pasiekimų ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas, vadovaujantis Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-1125, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. Nr. V-570, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 ir jo pakeitimais, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1308.
2. Apraše aptariami vertinimo tikslai, būdai, vertinimo lygmenys ir principai, mokinių įgytų kompetencijų vertinimas, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, informavimas, atsiskaitomųjų darbų organizavimas bei vertinimas.
3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TIKSLAI IR BŪDAI

 

4. Pagrindiniai mokymosi pasiekimų vertinimo tikslai:
   • padėti mokiniui mokytis, taikant įvairias vertinimo ir įsivertinimo strategijas bei metodus;
   • pripažinti ir sertifikuoti rezultatus, nustatant mokinių mokymosi pasiekimų lygį pasibaigus pusmečiui, baigus programos dalį arba visą programą;
   • valdyti ugdymo proceso kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus sprendimus.
5. Mokymosi pasiekimų vertinimo tikslams įgyvendinti naudojami šie vertinimo būdai:
   • formuojamasis vertinimas – cikliškas mokymo(si) metu gaunamos mokymosi informacijos panaudojimas tolesniam mokymui ir mokymuisi planuoti ar koreguoti. Pažymiai vertinant formuojamuoju būdu nerašomi. Formuojamasis vertinimas apima:
     • esamos mokymosi situacijos diagnozavimą, siekiant tikslingai pasirinkti tinkamą mokymo strategiją, mokymosi turinį, mokinių veiklą ir kt.;
     • sąlygų mokiniams mokytis ir pademonstruoti, ką jie išmoko, sudarymą, leidžiančių kiekvienam mokiniui atskleisti savo potencialą;
     • tolesnį mokymąsi, stimuliuojančio grįžtamojo ryšio teikimą. Grįžtamasis ryšys turi būti konkretus ir orientuotis į mokinio atliekamą užduotį, jis turi teikti kokybinę informaciją, galinčią padėti mokiniui geriau atlikti jo darbą;
     • sąlygų mokiniams mokytis su bendraklasiais ir iš bendraklasių užtikrinimą;
     • mokinių skatinimą permąstyti savo mokymosi patirtį, įsivertinti pasiektą rezultatą, atrasti asmeninę mokymosi prasmę.
   • apibendrinamasis vertinimas siejamas su mokymosi pasiekimų pripažinimu, juo siekiama nustatyti atliktos užduoties ir veiklos kokybę tam tikro standarto atžvilgiu. Apibendrinamasis vertinimas visuomet atliekamas pasibaigus tam tikram mokymosi etapui:
     • gimnazijos vidinis apibendrinamasis vertinimas skirstomas į trumpesnio periodo apibendrinamąjį vertinimą, kai mokiniai atsiskaito už sutartos apimties mokymosi laikotarpį, ir ilgesnio periodo apibendrinamąjį vertinimą, kai mokytojas apibendrina ilgesnio periodo rezultatus ir įvertina mokinio darbą per pusmetį arba mokslo metus. Apibendrinamajam vertinimui naudojami pažymiai ir pasiekimų lygiai. Apibendrinamasis vertinimas turi:
       • būti prasmingas – mokytojai, mokiniai ir jų tėvai (rūpintojai) turi aiškiai suprasti, kokia mokymosi rezultatų prasmė, ką reiškia gauti mokymosi rezultatai, ką reikėtų daryti toliau;
       • atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose suformuluotus tikslus, apibrėžiančius, ką mokiniai turi mokėti, suprasti ir gebėti atlikti naudodami įgytas žinias;
       • remtis kriterijais ir pasiekimų lygių aprašais. Siekdami mokinių mokymosi rezultatų palyginamumo, mokytojai turi vienodai interpretuoti pasiekimų lygių reikalavimus;
       • sudaryti galimybę išmokti. Mokiniams prieš atsiskaitymą, vertinamą pažymiu sudarytos sąlygos išmokti tai, kas bus vertinama, ir gauti grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip jiems sekasi;
       • tikrinti mokinių mokymosi pažangą kelis kartus ir skirtingais vertinimo įrankiais; sprendimas apie mokinių gebėjimus turi būti grįstas daugiau nei vienu vertinimo būdu;
       • vadovautis aiškia vertinimo skale, kuri suprantama mokiniams;
       • remtis įrodymais. Pažymiai turi būti grįsti mokymosi įrodymais, sukauptais per tam tikrą laikotarpį;
       • vertinti už tai, ką mokinys atliko, o ne už tai, ko neatliko.
     • išorinį apibendrinamąjį vertinimą organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra, vykdanti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus ir valstybinius brandos egzaminus.
   • Kaupiamasis vertinimas sudaro galimybes kaupti išsamią informaciją apie mokymosi pokyčius ilgesnėje laiko atkarpoje bei panaudoti ją grįžtamajam ryšiui teikti. Kaupiamasis vertinimas remiasi mokytojo kiekybiniais ir kokybiniais pastebėjimais apie mokinio daromą pažangą, fiksuojamais mokytojui patogia forma, kuria jis gali pagrįsti savo sprendimą apie galutinį apibendrintą mokinio pasiekimų vertinimą. Kaupiamojo balo sudedamosios dalys priklauso nuo individualaus mokytojo požiūrio į tai, ką svarbu įvertinti mokantis tam tikro dalyko. Mokytojas supažindina mokinius su savo kaupiamojo vertinimo būdais mokslo metų pradžioje bei, esant poreikiui, kiekvienos naujos temos pradžioje.

 

III SKYRIUS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO LYGMENYS

 

6. Vertinimas gimnazijoje įgyvendinamas:
   • asmeniniu (mokinio) lygmeniu, kuris apima mokinio konkrečių mokymosi pasiekimų įsivertinimą. Įsivertinimas yra planuojamas ir įgyvendinimas padedant mokytojui, kai įsivertinimo metodai bei priemonės pa(si)renkami atsižvelgiant į individualius mokinio poreikius, polinkius bei galimybes. Mokinių įsivertinimas ir ilgalaikis pažangos stebėjimas ugdo savivaldaus mokymosi gebėjimus;
   • tarpasmeniniu (kelių mokinių) lygmeniu, kuris apima mokinių tarpusavio įsivertinimą pagal konkrečias kompetencijas. Į(si)vertinimas planuojamas ir įgyvendinamas padedant mokytojui, kai įsivertinimo metodai bei priemonės pa(si)renkami atsižvelgiant į mokinių tarpusavio santykius, darbo mažesnėse ar didesnėse grupėse patirtį, grupių dinamiką ir kitas svarbias porų ir / ar grupių charakteristikas;
   • bendruomeniniu klasės lygmeniu, kuris apima mokytojo planuojamą ir įgyvendinamą mokinių pasiekimų vertinimą, siekiant visų trijų tikslų – padėti mokytis, pripažinti ir sertifikuoti rezultatus, valdyti mokymo(si) kokybę. Mokinių pasiekimų vertinimo būdai, metodai bei priemonės pa(si)renkami atsižvelgiant į mokymo(si) tikslus, konkretaus mokomojo dalyko specifiką. Siekdamas adekvataus ir veiksmingo kompetencijų vertinimo, mokytojas atsižvelgia į visos klasės (grupės) ir kiekvieno mokinio poreikius, polinkius bei galimybes ir prasmingai derina visus vertinimo būdus. 

IV SKYRIUS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PRINCIPAI 

7. Mokinių pasiekimų vertinimo esmė – padėti mokiniui mokytis ir tobulėti. Mokinių pasiekimų vertinimas grindžiamas atvirumu, nešališkumu, visų gimnazijos bendruomenės narių bendravimu ir bendradarbiavimu.
8. Vertinant mokinių pasiekimus laikomasi nuostatos, jog kiekvienas mokinys gali augti ir tobulėti, kai jam sudaromos jo poreikius atitinkančios sąlygos bei teikiama reikalinga pagalba.
9. Vertinami mokinių pasiekimai, todėl vertinimas neturi būti suprantamas kaip apdovanojimo ar drausminimo priemonė.
10. Mokinių pažanga skatinama asmeninio tobulėjimo, o ne būti geresniam už kitą siekiu. Vengiama mokinių lyginimo tarpusavyje.
11. Mokytojas, planuodamas, organizuodamas ir įgyvendindamas mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą:

11.1. vadovaujasi Pedagogų etikos kodeksu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-561 „Dėl Pedagogų etikos kodekso patvirtinimo“;

11.2. ugdymo procese taiko adekvačius mokinių mokymosi pasiekimų stebėsenos ir vertinimo metodus;

11.3. kuria ir palaiko į mokymąsi orientuotą vertinimo kultūrą;

11.4. kolegialiai sprendžia mokinių įgytų kompetencijų vertinimo klausimus;

11.5. nuolat reflektuoja savo mokymo, mokinių mokymosi pasiekimų ir įgytų kompetencijų vertinimo praktikas, jų pridėtinę vertę kiekvieno mokinio mokymuisi;

11.6. tobulina instrumentus, padedančius įvertinti mokinių mokymosi pasiekimus ir įgytas kompetencijas;

11.7. aptaria su mokiniais akademinio sąžiningumo klausimus ir galimas pasekmes nesilaikant sąžiningumo principo;

11.8. teikia informaciją ir išsamiai paaiškina tėvams (rūpintojams) apie mokinių mokymosi pasiekimus ir problemas;

11.9. mokinių mokymosi pasiekimų stebėsenos ir vertinimo duomenis tvarko vadovaudamasis bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. 

V SKYRIUS

VERTINIMAS UGDYMO PROCESE 

12.    Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami pagal Pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programose aprašytus pasiekimus.

13. Dešimtbalė* vertinimo skalė pagrindiniame ir viduriniame ugdyme: 

Pasiekimų lygis	Balai	Trumpas apibūdinimas	Pasiekimų lygių požymiai
Aukštesnysis	10 (dešimt)	puikiai	·     užduotį atlieka be pagalbos, savarankiškai; ·     žinias ir gebėjimus demonstruoja sistemingai, nuolat; ·     naujas, neįprastas kontekstas – dar nenagrinėtas kokio nors reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės, reikalaujančios prisitaikymo ir naujų sprendimų; ·     sudėtingomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems nagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia 3 ir daigiau žingsnių (pvz., atlikti šaltinio analizę, o duomenis pateikti juos apibendrintus arba nurodant priežasties ir pasekmės ryšius.
	9 (devyni)	labai gerai
Pagrindinis	8 (aštuoni)	gerai	·      užduotį atlieka konsultuodamasis, tikslingai klausdamas ar prašydamas patarimų; ·      žinias ir gebėjimus demonstruoja dažnai (daugiau negu pusę vertinamų atvejų); ·      įprastas kontekstas – jau nagrinėtas kokio nors reiškinio, proceso sąlygos, aplinkybės; ·      paprastomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems nagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia ne mažiau kaip 2 žingsnių (pvz., tyrinėjant pasirinktus šaltinius, surinkti reikiamą informaciją ir pateikti atsakymą į probleminį klausimą).
	7 (septyni)	pakankamai gerai
Patenkinamas	6 (šeši)	vidutiniškai	·   naudojasi netiesiogine pagalba – užduotis atlieka atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus, vadovaudamasis pateiktais kriterijais; ·   žinias ir gebėjimus demonstruoja retai (mažiau negu pusę vertinamų atvejų); ·   artima aplinka – mokiniui pažįstama, kasdienė aplinka (pvz., gimnazija, namai); ·   paprasčiausiomis vadinamos užduotys, tyrimai, situacijos, atvejai, kuriems išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia 1 žingsnio (pvz., tyrinėjant istorinį šaltinį, surinkti reikiamą medžiagą).
	5 (penki)	patenkinamai
Slenkstinis	4 (keturi)	pakankamai patenkinamai	·      padedamas – procesą moderuoja ir jame dalyvauja mokytojas; ·      mokinys analizuoja pakankamai siaurą teminį kontekstą, minimaliai atlikta (pvz., supranta vos kelias nebūtinai pagrindines mintis; pasako ar parašo tik mažąją dalį reikalaujamo teksto, tik glaustai pasako savo nuomonę, etc.). ·        mokinys žinias ir gebėjimus demonstruoja atsitiktiniais pavieniais atvejais; ·   pažįstama aplinka – mokiniui pažįstama, kasdienė aplinka (pvz., gimnazija, namai); ·        elementarios vadinamos užduoties pritaikymas analogiškoje situacijoje, atkartojimas.
Nepatenkinamas	3 (trys)	nepatenkinamai	·      be mokytojo pagalbos neatlieka užduočių, negeba pritaikyti įgytų žinių, gebėjimų; ·      mokinys žinių ir gebėjimų nedemonstruoja pavieniais atvejais; ·      kai negalima užduoties atlikime surasti bent vieno teisingo atsakymo ar teisingos minties; ·      kai negalima suprasti, ką mokinys bandė užduotyje padaryti; ·      mokinys atsisakė atsakinėti, nebandė atlikti užduoties neturėdamas pateisinančios priežasties, neatsiskaitė; ·      mokytojas, pastebėjęs nesąžiningą mokinio elgesį pamokoje, paima jo darbą ir įvertina vienetu; ·      mokiniui, užduotys skirtos atlikti namuose, pastebėjus plagiatą, vertinamas vienetu.
	2 (du)	blogai
	1 (vienas)	labai blogai

*  Vertinant mokinių pasiekimus orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose, patvirtintose 2022 metais

 

14. Valstybinių brandos egzaminų vertinimo^*skalė.

Rezultatas	Pasiekimų lygis	Balai
Išlaikyta	aukštesnysis	86–100
	pagrindinis	50–85
	patenkinamas	41–49
	slenkstinis	40
Neišlaikyta	nepatenkinamas	1–39

^*Valstybinio brandos egzamino įvertinimas yra jo dalių (pirmosios ir antrosios) suminis įvertinimas.

 

15. Dalykai, kurių pasiekimai vertinami įskaita:

15.1. dorinis ugdymas (etika, tikyba);

15.2. pilietiškumo pagrindai;

15.3. fizinis ugdymas;

15.4. gyvenimo įgūdžiai;

15.5. socialinė-pilietinė veikla;

15.6. karjeros ugdymas;

15.7. pasirenkamasis dalyko modulis;

15.8. projektinė veikla.

16. Dalykų moduliai yra dalyko programos dalis ir vertinimas įskaitomas į dalyko mokymosi pasiekimų įvertinimą.17. I klasių mokiniams taikomas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis, per kurį dalyko mokytojas ir klasių vadovas / kuratorius stebi mokinių emocinę jauseną, pasiekimus ir pažangą.18. Pirmas tris savaites I klasių mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. Mokytojai taiko individualius mokinių pažinimo metodus, mokytis padedantį formuojamąjį vertinimą. Ketvirtą savaitę nerašomi nepatenkinami įvertinimai. 19. Mokslo metais naujai atvykusiems I–II klasių mokiniams ir pradėjus mokytis pagal vidurinio ugdymo programą taikomas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis, per pirmąsias dvi šio laikotarpio savaites nerašomi nepatenkinami įvertinimai.20. Gimnazijoje netoleruojamas nusirašinėjimas, naudojimasis kita neleistina pagalba. 

VI SKYRIUS

ATSISKAITOMŲJŲ DARBŲ ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS 

21. Pagal vertinimo tikslus atsiskaitomieji darbai priskiriami trumpesnio periodo apibendrinamajam vertinimui (diagnostikai), kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą / skyrių / kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.
22. Atsiskaitomuosius darbus planuoja ir vykdo mokytojai. Rekomenduojama atsiskaitomuosius darbus planuoti ir fiksuoti ilgalaikiame plane.
23. Atsiskaitomųjų darbų užduotis, atitinkančias išeitą temą / skyrių / kursą, rengia mokytojas, remdamasis dalyko Bendrosiomis programomis ir / arba naudodamasis kitų autorių parengta didaktine medžiaga, skaitmeniniais ištekliais ir kt.
24. Mokytojas, rengdamas atsiskaitomuosius darbus, atsižvelgia į dalyko pasiekimų lygių požymius ir pateikia mokiniams skirtingas pasiekimų lygių požymius atitinkančias užduotis, kurios pateikiamos visiems mokiniams neribojant jų galimybių atlikti ir sudėtingesnes užduotis.
25. Mokytojai atsiskaitomojo darbo laiką derina su mokiniais ir tarpusavyje. Apie atsiskaitomąjį darbą, jo pobūdį, vertinimo kriterijus mokiniai supažindinami ne vėliau kaip prieš vieną savaitę (atsiskaitomojo darbo datą mokytojas įrašo į elektroninį dienyną (toliau – e. dienynas).
26. Dėl svarbių priežasčių mokytojas, suderinęs su mokiniais, turi teisę atsiskaitomojo darbo datą keisti, bet ne vėliau kaip dvi dalyko pamokas ir apie tai informuoja mokinius. Pakeičia atsiskaitomojo darbo datą e. dienyne.
27. Vieną dieną ta pati I–II gimnazijos klasė / grupė gali rašyti vieną atsiskaitomąjį darbą. III–IV gimnazijos klasių mokiniai vieną dieną gali rašyti ir du atsiskaitomuosius darbus, jei dalyko mokosi ne klasės, o srauto grupėse ir sutaria su mokytoju.
28. Atsiskaitomuosius darbus būtina įvertinti ir rezultatus paskelbti mokiniams ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
29. Mokinys, nerašęs atsiskaitomojo darbo, e. dienyno pastabų skiltyje informuojamas apie nerašytą atsiskaitomąjį darbą ir atsiskaito tokia tvarka:

29.1. dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių nerašęs atsiskaitomojo darbo, mokinys atsiskaito sutartu su mokytoju laiku, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (mokinių atostogos neskaičiuojamos);

29.2. atsiskaičius už nerašytą atsiskaitomąjį darbą, mokytojas atsiskaitomojo darbo įvertinimą mokiniui įrašo tą dieną, kai mokinys atsiskaitė, ir komentarų skiltyje įrašo datą, kada atsiskaitomąjį darbą rašė visa klasė / grupė;

29.3. su mokytoju sutartu laiku neatsiskaičius už atsiskaitomąjį darbą, mokytojas mokiniui įrašo įvertinimą „1“ ir komentarų skiltyje įrašo datą, kada atsiskaitomąjį darbą rašė visa klasė / grupė ir pagrindžia komentaru „Įvertinimas („1“) už sutartu laiku neatsiskaitytą atsiskaitomąjį darbą ir atsiskaitomojo darbo tema“.

30. Paskutinę savaitę prieš atostogas, pusmečio pabaigą ir pirmąją savaitę po atostogų, po šventinių dienų, ligos atsiskaitomieji darbai neorganizuojami.
31. Atsiskaitomųjų darbų rekomenduojama neperrašyti.
32. Mokytojų metodinėse grupėse analizuojami vidinio ir išorinio apibendrinamųjų vertinimų rezultatai. Priimami sprendimai dėl ugdymo turinio mokymo(si) metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo. 

VII SKYRIUS

MOKINIO MOKYMOSI PASIEKIMŲ FIKSAVIMAS BAIGIANTIS UGDYMO LAIKOTARPIUI 

33. Mokinio mokymosi pasiekimai ugdymo laikotarpio pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu ir (arba) balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą:

33.1. patenkinamas įvertinimas – įrašai: „slenkstinis“, „patenkinamas“, „pagrindinis“, „aukštesnysis“, „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), 4–10 balų įvertinimas;

33.2. nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: „nepatenkinamas“, „neįskaityta“ („neįsk“), 1–3 balų įvertinimas.

34. Vienų mokslo metų pasiekimų rezultatas, mokantis pagal dalyko programą (toliau – dalyko metinis įvertinimas), fiksuojamas iš I ir II pusmečių balų / pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį ir taikant apvalinimo taisyklę.
35. Jei bent vienu trimestru ar pusmečiu fiksuotas įvertinimas įrašu „neįskaityta“ („neįsk.“), tuomet dalyko metinis įvertinimas – „neįskaityta“ („neįsk.“).
36. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.
37. Jei mokinys atvyko iš užsienio arba besigydydamas namie, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, teisės aktų nustatyta tvarka bent vienu ugdymo laikotarpiu kai kurių dalykų nesimokė, dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas atsižvelgus į kitais (turimais) ugdymo laikotarpiais pasiektus mokymosi pasiekimus.
38. Pusmečio įvertinimas yra „atleista“ („atl.“), kai mokinys neatliko visų pusmečio vertinimo užduočių dėl svarbių, gimnazijos direktoriaus pateisintų priežasčių (pvz., ligos). Jeigu vienas pusmečio įvertinimas yra pažymys, o kitas „atleista“, metinis vedamas pagal antro pusmečio įvertinimą.
39. Metinių pažymių vedimas:

I pusmetis	II pusmetis	Metinis
3	4	Vedamas iš visų einamaisiais mokslo metais gautų pažymių aritmetinio vidurkio ir taikant apvalinimo taisyklę
4	3
4	2
6	Atleista	Atleista
Atleista	8	8
Neįskaityta	Įskaityta	Neįskaityta
Įskaityta	Neįskaityta	Neįskaityta
Neįskaityta	Neįskaityta	Neįskaityta

 

40. Mokiniui, kuriam mokantis pagal vidurinio ugdymo programą lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų kurso programa buvo pakeista iš bendrojo (žymima raide B) į išplėstinį (žymima raide A), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas gimnazijos organizuoto mokymosi pasiekimų patikrinimo pagal A kurso dalyko programą įvertinimas. Jei lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų kurso programa buvo pakeista iš A į B, pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas gimnazijos organizuoto mokymosi pasiekimų patikrinimo pagal B kurso dalyko programą įvertinimas. 

VIII SKYRIUS

KĖLIMAS Į AUKŠTESNĘ KLASĘ 

41. Keliamosios (gimnazijos I, III) klasės mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę.
42. Jei mokinys I pusmetyje turi nepatenkinamą dalyko įvertinimą, dalyko mokytojas parengia mokinio dalyko mokymosi analizę (1 priedas). Esant poreikiui, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas dėl mokymosi spragų ir sunkumų išlyginimo (2 priedas).
43. Mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, neatliktą socialinę pilietinę veiklą, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo klausimus svarsto mokinį ugdę mokytojai, kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys (toliau – Mokytojai).
44. Mokytojai:

44.1. pasibaigus ugdymo procesui gimnazijos vadovui siūlo: arba skirti mokiniui papildomą darbą, arba kelti į aukštesnę klasę, arba palikti kartoti ugdymo programos;

44.2. mokiniui skiriant papildomą darbą, susitaria dėl galimos pakartotinio svarstymo dėl kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programos datos, papildomo darbo atlikimo trukmės, konsultacijų formų ir būdų, jų laiko, mokinio atsiskaitymo datos, atsižvelgia į mokinio, išskyrus suaugusiojo, besimokančio pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą, tėvų (rūpintojų) siūlymą (2 priedas);

44.3. ne vėliau kaip einamųjų metų rugpjūčio mėnesio paskutinę darbo dieną pakartotinai svarsto mokinio mokymosi pasiekimus, jei mokinio papildomas darbas buvo įvertintas nepatenkinamu įvertinimu arba praėjo nustatytas laikas, kada mokinys turėjo atsiskaityti (atlikti papildomą darbą). Išklausomas mokinio, išskyrus suaugusiojo, besimokančio pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą, tėvų (rūpintojų) pageidavimas ir teikiami siūlymai gimnazijos vadovui.

45. Sprendimą dėl papildomo darbo skyrimo, kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programą, atsižvelgęs į Mokytojų siūlymą, priima gimnazijos direktorius. Sprendimas įforminamas įsakymu. 

IX SKYRIUS

MOKINIŲ ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS IR PAŽANGOS STEBĖSENA 

46. Mokiniai ugdosi kompetencijas atlikdami užduotis pamokų metu ir dalyvaudami kitose ugdomosiose veiklose, todėl, vertindami mokinių įgytas kompetencijas, mokytojai vadovaujasi nuostata, kad:46.1. ugdant mokinių kompetencijas dalyku, jos vertinamos kartu su dalykiniais pasiekimais;46.2. mokinių kompetencijos, įgytos dalyvaujant socialinėse, pilietinėse, kultūrinėse ir kitose ugdomosiose veiklose kaupiamos Mokinių kompetencijų (I–II klasės) ir Asmenybės ūgties aplankuose (III–IV klasės).47. Mokinio įgytoms kompetencijoms vertinti naudojami formuojamojo ir gimnazijos apibendrinamojo vertinimo būdai. Sukaupta informacija ir kiti mokinių įgytų kompetencijų įrodymai pusmečio ir mokslo metų pabaigoje apibendrinami pasiekimų lygiu, žodiniu ar rašytiniu komentaru.48. Mokinio įgytoms kompetencijoms vertinti įvairiomis formomis (žodžiu, raštu, neverbaline kalba) teikiamas grįžtamasis ryšys, kuris skatina mokinį pasitikėti savo jėgomis, siekti geresnių rezultatų, motyvuoti mokytis.49. Grįžtamojo ryšio teikimo principai: teikiamas laiku mokiniui palaikyti ir paskatinti, apeliuojant į pastangas ir įsitraukimą, parodant alternatyvas, ką ir kaip toliau mokytis, turi kriterijus, jį teikia mokytojas, klasės draugas, pats mokinys. Santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, skatinant mokinius būti atvirus, ieškoti, nebijoti klysti. Mokiniui svarbu sužinoti, ką ir kaip jam reikėtų tobulinti savo mokymosi procese, kad darytų pažangą ir gerėtų jo mokymosi pasiekimai. 50. Pažymys yra konstatuojamojo pobūdžio grįžtamojo ryšio forma. Skatinant individualią pažangą, didesnę vertę už pažymį turi mokytojo pastebėjimai apie atliktos užduoties kokybę ir rekomendacijos dėl užduoties atlikimo tobulinimo.51. Mokinio mokymosi pažangos vertinimas – tai mokinio nuolatinis augimas ir judėjimas išsikeltų mokymosi tikslų link bei ugdymo rezultatai, kurie atspindi mokinio įgytas kompetencijas. Stebint ir vertinant pažangą mokinio pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Pažanga padaryta, jei, pasikeitus ugdymo turiniui, įvertinimas lieka tas pats arba yra aukštesnis. 52. Mokinio mokymosi pasiekimai, neformaliojo švietimo veikla, kultūrinė pažintinė veikla, socialinė-pilietinė veikla, savanorystė, ugdymas karjerai bei asmeninis tobulėjimas planuojamas ir fiksuojamas Mokinių kompetencijų (I–II klasės) ir Asmenybės ūgties aplankuose (III–IV klasės). Mokiniai pasiekimus ir pažangą pildo kiekvieno mėnesio pirmą klasės valandėlę. Mokinių kompetencijų (I–II klasės) ir Asmenybės ūgties aplankai (III–IV klasės) yra klasės vadovo kabinete.53. Kiekvieno dalyko mokytojas pagal susitarimą su mokiniais kaupia atsiskaitomuosius darbus (skaitmeniniu ar popieriniu formatu).54. Mokytojai paskutinę I ir II pusmečio (mokslo metų) pamoką organizuoja mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimą:54.1. mokinys, remdamasis sukauptais savo darbais aplankuose (skaitmeniniu ar popieriniu formatu), analizuoja mokymąsi, padarytą pažangą, reflektuoja savo mokymąsi ir kartu su mokytoju planuoja tolesnį mokymąsi;54.2. mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio ar klasės / grupės pasiekimus bei padarytą pažangą, kompetencijas ir, jei tai reikalinga, koreguoja ilgalaikį planą, programą.55. Klasių vadovai / kuratoriai kartu su mokiniu, jo tėvais (rūpintojais) analizuoja mokymo(si) pasiekimus:55.1. I pusmečio rezultatus, atsižvelgdami į mokinio išsikeltą tikslą ir praėjusių mokslo metų mokymosi lygį;55.2. mokslo metų metinius įvertinimus lygindami su ankstesnių mokslo metų metiniais įvertinimais, kompetencijų raida.56. Gimnazijos Vaiko gerovės komisija (toliau – VGK) I ir II pusmečio viduryje organizuoja mokinių, turinčių dalyko nepatenkinamą pasiekimų vidurkį, pasiekimų aptarimą. 

X SKYRIUS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO INFORMACIJOS IR REZULTATAŲ PANAUDOJIMAS 

57. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo informaciją, gaunamą ugdymo procese, naudoja:57.1. Mokytojas:57.1.1. nustato mokinių mokymosi poreikius;57.1.2. pritaiko ugdymo turinį mokiniui, klasei, grupei;57.1.3. aptaria mokymosi pasiekimus ir pažangą su mokiniais;57.1.4. aptaria mokymosi pasiekimus ir pažangą su mokinių tėvais (rūpintojais) individualių pokalbių metu;57.1.5. bendradarbiauja su klasės vadovu, švietimo pagalbos specialistais; ugdymo skyriaus vedėju ar direktoriaus pavaduotoju ugdymui.57.2. Klasės vadovas / kuratorius:57.2.1. sistemingai stebi mokinio pasiekimus ir pažangą;57.2.2. bendradarbiauja su dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais; ugdymo skyriaus vedėju ar direktoriaus pavaduotoju ugdymui;57.2.3. esant poreikiui kartu su mokiniu ir jo tėvais (rūpintojais) aptaria individualią pažangą bei tariasi dėl mokymosi pagalbos.57.3. Tėvai (rūpintojai):57.3.1. sistemingai stebi e. dienyne vaiko pasiekimus;57.3.2. kartu su vaiku aptaria individualią pažangą;57.3.3. esant poreikiui kreipiasi į dalyko mokytoją, klasės vadovą, švietimo pagalbos specialistus; ugdymo skyriaus vedėją ar direktoriaus pavaduotoją ugdymui.58. Nacionalinių, tarptautinių pasiekimų patikrinimų bei vidinio apibendrinamojo vertinimo rezultatai naudojami gimnazijos, savivaldybės, nacionalinio lygmens rezultatams stebėti ir ugdymo kokybei užtikrinti, reikiamiems vadybiniams sprendimams priimti bei informuoti tėvus (rūpintojus) ir visuomenę apie rezultatus ir bendrojo ugdymo kokybę. 

XI SKYRIUS

TĖVŲ (RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA 

59. Mokinių mokymosi pasiekimai ir pažanga fiksuojami e. dienyne.60. Rugsėjo–spalio mėnesiais organizuojami I–IV gimnazijos klasių mokinių tėvų (rūpintojų) susirinkimai, kuriuose mokinių tėvai (rūpintojai) supažindinami su valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka, Vidurinio ugdymo organizavimu, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarka, pasiekimų vertinimo tvarka.61. Ne rečiau kaip kas tris mėnesius sudaromos galimybės tėvams (rūpintojams) ir mokiniams susitikti su dalyko mokytoju ir aptarti individualius mokinio mokymosi pasiekimus, pažangą, kompetencijas ir numatyti tolesnį mokymo(si) kelią. 

XII SKYRIUS

MOKINIŲ, JŲ TĖVŲ (RŪPINTOJŲ) PRAŠYMŲ DĖL ATSISKAITOMOJO DARBO ĮVERTINIMO NAGRINĖJIMO TVARKA 

62. Mokiniai, tėvai (rūpintojai), nesutinkantys su atsiskaitomojo darbo įvertinimu, kreipiasi su rašto darbu į dalyko mokytoją, jei nesusitariama, tada:62.1. mokiniai, tėvai (rūpintojai) kreipiasi į ugdymo skyriaus vedėją ar direktoriaus pavaduotoją ugdymui su atsiskaitomuoju darbu:62.1.1. atsiskaitomasis darbas perduodamas to dalyko metodinės grupės vadovui, kuris kartu su metodinės grupės mokytojais per 5 darbo dienas pakartotinai įvertina darbą ir galutinį įvertinimą pateikia ugdymo skyriaus vedėjui ar direktoriaus pavaduotojui ugdymui;62.2. ugdymo skyriaus vedėjas ar direktoriaus pavaduotojas ugdymui apie galutinį įvertinimą informuoja mokinius, tėvus (rūpintojus). 

XII SKYRIUS

AKADEMINIŲ ATOSTOGŲ SUTEIKIMAS 

63. Mokinio, besimokančio pagal bendrojo ugdymo programas, mokymasis gali būti pertrauktas, suteikiant jam akademines atostogas.64. Akademinės atostogos mokiniui gali būti suteiktos dėl:64.1. ligos, gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus;64.2. nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų.65. Prašymas suteikti akademines atostogas teikiamas gimnazijos direktoriui. Prašymą teikia mokinys, turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) sutikimą. Prie prašymo pridedami dokumentai, įrodantys prašymo pagrįstumą: gydytojų konsultacinės komisijos pažyma, jei prašoma akademinių atostogų dėl ligos; nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo kopija, jei prašoma akademinių atostogų dėl nėštumo ir (ar) gimdymo atostogų; vaiko gimimo akto įrašą liudijantis išrašas, jei prašoma akademinių atostogų dėl vaiko priežiūros.66. Sprendimas dėl akademinių atostogų įforminamas gimnazijos direktoriaus įsakymu, kuriame nurodoma mokymosi pertraukimo (akademinių atostogų suteikimo) priežastis, akademinių atostogų trukmė bei grįžimo iš akademinių atostogų data.67. Akademinės atostogos suteikiamos iki vienų metų. Dėl ligos ir vaiko priežiūros akademinės atostogos gali būti pratęstos gimnazijos direktoriui pateikus prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus, nurodytus Aprašo 76 punkte, tačiau bendra akademinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip treji metai. Prašymą pratęsti akademines atostogas vieniems metams teikia mokinys, turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) sutikimą. Akademinių atostogų pratęsimas įforminamas gimnazijos direktoriaus įsakymu kiekvienais metais, nurodant terminą, kuriam pratęsiamos akademinės atostogos, grįžimo po akademinių atostogų datą.68. Baigiantis akademinėms atostogoms arba jei mokinys numato grįžti iš akademinių atostogų anksčiau, ne vėliau kaip 20 darbo dienų iki akademinių atostogų pabaigos gimnazijos direktoriui teikiamas prašymas tęsti mokymąsi. Prašymą tęsti mokymąsi pasibaigus akademinėms atostogoms teikia mokinys, turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) sutikimą. Mokinio grįžimas iš akademinių atostogų įforminamas gimnazijos direktoriaus įsakymu.69. Mokiniui sugrįžus iš akademinių atostogų, mokinys paskiriamas į klasę ir tęsia mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programą, numatytą mokymo sutartyje. Pertraukęs mokymąsi dėl akademinių atostogų, iš jų sugrįžęs, jis gali tęsti nutrauktą mokymąsi pagal tos klasės ugdymo programą arba kartoti tos klasės ugdymo programą.70. Jeigu pasibaigus mokinio akademinių atostogų terminui mokinys, neturintis 16 metų, nepateikia prašymo dėl mokymosi tęsimo ir negrįžta mokytis, gimnazija imasi teisės aktų numatytų priemonių, užtikrinančių mokinio mokymąsi pagal privalomo švietimo programas.71. Mokinys akademinių atostogų metu yra gimnazijos mokinių sąrašuose, tačiau jo ugdymo apskaita dienyne netvarkoma. 72. Mokinys, kuriam suteiktos akademinės atostogos, pasibaigus mokslo metams, gimnazijos direktoriaus įsakymu paskiriamas į naują klasę, į kurią jis bus priimtas tęsti mokymosi grįžimo iš akademinių atostogų dieną. 

XIV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

73. Pagrindinio ugdymo antros dalies programos dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio Pagrindinio ugdymo pirmos dalies programos baigimo pasiekimais, nacionaliniais mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatais ir užtikrina ugdymosi tęstinumą.74. Vidurinio ugdymo programos dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio pagrindinio ugdymosi rezultatais ir užtikrina ugdymosi tęstinumą.75. Su Aprašu mokinius mokslo metų pradžioje arba mokiniui atvykus mokytis pasirašytinai supažindina klasių vadovai kuratoriai.76. Su Aprašu klasės vadovas / kuratorius mokslo metų pradžioje per pirmąjį mokinių tėvų susirinkimą supažindina mokinių tėvus (rūpintojus).77. Aprašu vadovaujasi visi pedagogai.78. Aprašas skelbiamas gimnazijos tinklalapyje.

 

Dokumentas parsisiuntimui:

• Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašas (PATVIRTINTA Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos direktoriaus 2025 m. liepos  10 d. įsakymu Nr. V-138)>