Spalis – disleksijos pažinimo mėnuo, kviečiantis geriau suprasti skaitymo ir rašymo sunkumus patiriančius žmones, ugdyti empatiją ir kurti kiekvienam mokiniui palankią mokymosi aplinką. Svarbu prisiminti, kad šie sunkumai neapibrėžia žmogaus intelekto, gebėjimų ar galimybių sėkmingai mokytis, kurti ir siekti savo tikslų.
Jau trečius metus Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje organizuojama Tarptautinė disleksijos pažinimo savaitė. Šiemet I gimnazijos klasių mokiniai per klasės valandėles apie disleksiją sužinojo ne tik klausydamiesi teorinės informacijos, bet ir dalyvaudami praktinėse, patyriminėse veiklose.
Užsiėmimų metu gimnazistai susipažino su skaitymo ir rašymo sunkumus padedančiomis įveikti priemonėmis ir patys išbandė išmanųjį lietuviškai skaitantį rašiklį, skaitymo liniuotes, didinamąjį stiklą bei kompiuterines teksto skaitymo programas. Šios priemonės padeda mažinti mokymosi sunkumų keliamas kliūtis, suteikia daugiau savarankiškumo ir leidžia mokiniams geriau atskleisti savo žinias bei gebėjimus.
Nuskenavę QR kodą, mokiniai atliko specialiai parengtas skaitymo užduotis, kuriose raidės buvo neįprastai išdėstytos, sukeistos ar vizualiai iškraipytos. Šios veiklos paskatino susimąstyti apie skaitymo procese kylančius iššūkius ir skirtingus mokymosi poreikius.
Praktines veiklas lydėjo diskusijos apie empatiją, supratingumą, pagarbą ir kiekvieno žmogaus individualumą. Gimnazistai svarstė, kodėl neturėtume vertinti žmogaus gebėjimų vien pagal jo skaitymo greitį, rašybos klaidas ar atliktos užduoties rezultatą. Kalbėta ir apie tai, kad už klaidų neretai slypi didelės pastangos, atkaklumas bei nuoširdus noras išmokti.
Diskutuojant kilo ir įdomus klausimas: kodėl disleksijos pažinimo iniciatyvose dominuoja raudona spalva?
Raudona tapo tarptautinės disleksijos pažinimo iniciatyvos „Go Red for Dyslexia“ simboliu. Mokykloje ši spalva dažnai siejama su klaidų taisymu, o disleksiją turinčių mokinių darbuose raudonų taisymų kartais būna ypač daug. Šia iniciatyva siekiama pakeisti nusistovėjusias asociacijas ir suteikti raudonai spalvai naują prasmę – paversti ją supratimo, palaikymo, drąsos ir priėmimo simboliu.
Mokiniai buvo kviečiami į klaidas pažvelgti kitaip – ne kaip į nesėkmę ar gebėjimų stokos įrodymą, bet kaip į natūralią mokymosi proceso dalį.
Užsiėmimus prasmingai užbaigė pasaka „Įskilusi puodynė“, priminusi, kad kiekvienas žmogus yra savitas, turintis skirtingų stiprybių ir patiriantis savų sunkumų. Svarbiausia – gebėti priimti kitą tokį, koks jis yra, pastebėti jo stipriąsias puses ir suprasti, kad mūsų skirtumai ne mažina, o praturtina bendrystę.
Juk raudonai ištaisytas diktantas neparodo, kiek pastangų įdėjo mokinys, kiek drąsos jam prireikė ir kokių gebėjimų jis turi. Todėl svarbu mokytis pastebėti ne tik klaidas, bet ir už jų slypintį žmogų.
