„Erasmus+“ dienos 2026 „Romuvos“ gimnazijoje: patirtys, kurios augina
Spalio 12–16 dienomis Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje vyko „Erasmus+“ dienos 2026, subūrusios mokinius, mokytojus ir kitus gimnazijos bendruomenės narius dalytis tarptautinėmis patirtimis, atradimais ir idėjomis. Šių metų veiklas jungė viena svarbi mintis: „Erasmus+“ yra kur kas daugiau nei kelionė į kitą šalį. Tai galimybė mokytis, augti, pažinti kitus ir save, o parsivežtas patirtis paversti pokyčiais savo mokykloje.
„Erasmus+“ dienų tikslas – stiprinti gimnazijos bendruomenės europietiškumą ir tarptautiškumą, sudaryti sąlygas dalytis tarptautinių mobilumų patirtimis, geriau pažinti programos galimybes bei vertybes ir skatinti įgytas žinias bei idėjas pritaikyti ugdymo procese ir gimnazijos gyvenime. Ypatingas dėmesys skirtas ir „Erasmus+“ bei „eTwinning“ veiklų sinergijai.
Trys šalys – trys naujų patirčių kupinos mokinių grupės
Šiemet „Erasmus+“ dienų minėjimas gimnazijoje tapo dar prasmingesnis, nes sutapo su trijų mokinių grupių sugrįžimu iš „Erasmus+“ mobilumų Slovėnijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. Tad apie tarptautiškumą, mokymąsi Europoje ir programos suteikiamas galimybes kalbėta remiantis visai neseniai įgytomis mokinių patirtimis.
Sugrįžę gimnazistai parsivežė ne tik kelionių įspūdžių, bet ir naujų pažinčių, tarpkultūrinės patirties, daugiau savarankiškumo, drąsos bendrauti užsienio kalba ir platesnį požiūrį į mokymąsi bei pasaulį. Šios patirtys tapo puikia proga dalytis įspūdžiais, įkvėpti kitus ir dar kartą priminti, kad didžiausia „Erasmus+“ vertė atsiskleidžia per žmogaus augimą.
O bene gražiausias „Erasmus+“ poveikio įrodymas – spindinčios sugrįžusių mokinių akys. Kai gimnazistai noriai pasakoja, ką patyrė Slovėnijoje, Suomijoje ar Vokietijoje, džiaugiasi naujomis patirtimis ir nuoširdžiai dėkoja už suteiktą galimybę dalyvauti, tampa aišku, kad tokios patirtys išlieka ilgam. Jos augina ne tik mokinį, bet ir visą mokyklos bendruomenę.
Nuo „Erasmus+“ galimybių pažinimo iki dalijimosi patirtimi
„Erasmus+“ dienų savaitė prasidėjo spalio 12 dieną gimnazijos aktų salėje surengtu susitikimu „Atradimų kelias: Erasmus galimybės“, kuriame savo patirtimi dalijosi Neda Norkutė ir Monika Mickevičiūtė.
Visą savaitę gimnazijos fojė buvo pristatomi 2026 metų „Erasmus+“ mobilumų vaizdo pasakojimai. Tai suteikė galimybę dar kartą prisiminti tarptautines patirtis ir jomis pasidalyti su tais bendruomenės nariais, kurie mobilumuose nedalyvavo.
„Erasmus+“ patirtys, kurios augina mokyklą
Svarbiausiu „Erasmus+“ dienų akcentu tapo apskritojo stalo diskusija „Erasmus+ patirtys, kurios augina mokyklą“, subūrusi gimnazijos bendruomenę ir svečius dalytis tarptautinių mobilumų metu įgyta profesine patirtimi bei aptarti jos pritaikymo ugdymo procese galimybes.
Diskusiją pradėjusi gimnazijos direktorė dr. Aina Būdvytytė kalbėjo apie strateginę „Erasmus+“ reikšmę organizacijos augimui ir pabrėžė tarptautiškumo svarbą mokyklos kaitai. Ingrida Saunorienė atkreipė dėmesį į programos vertybes, jų reikšmę ugdymui, tarpkultūriniam dialogui ir bendruomeniškumui, o Inga Dovidaitienė pristatė galimybes taikyti dirbtinį intelektą valdant projektus.
Inga Laurinėnienė pristatė „eTwinning“ ir „Erasmus+“ sinergiją, remdamasi tarptautinio L.I.F.E. projekto patirtimi. Pranešime parodyta, kaip virtualus Lietuvos, Turkijos, Italijos ir Rumunijos mokinių bendradarbiavimas išaugo į gyvą „Erasmus+“ mobilumą ir bendrą tarptautinę veiklą.
Joana Mekšriūnienė pranešime „Mąstome globaliai, veikiame lokaliai“ kalbėjo apie tvarumo principų taikymą mokykloje ir mokinių įtraukimą į tvarumo veiklas, o Irma Jančauskienė, remdamasi Suomijoje įgyta patirtimi, pristatė pasitikėjimu grindžiamo ugdymo, mokinių savarankiškumo ir atsakomybės idėjas.
Įtraukiojo ugdymo temą pratęsė Giedrė Samalionienė, pristačiusi Ledkalnio metodą, padedantį geriau pažinti individualius mokinių poreikius ir gilumines mokymosi bei elgesio priežastis. Simona Virušienė pranešime „Lyderystė prasideda nuo santykio“ akcentavo pasitikėjimo, bendradarbiavimo, atsakomybės, mokinių ir kolegų iniciatyvumo reikšmę mokyklos gyvenime.
Diskusiją praturtino ir kitų Šiaulių gimnazijų atstovai. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos atstovė Ramunė Kančiauskienė pranešime „Erasmus+ patirtis, kuri įkvepia: nuo mokymų Vengrijoje iki eksperto vizito“ pristatė skirtingas tarptautinio mokymosi formas ir savo gimnazijos patirtį.
Visus pranešimus ir diskusiją sujungė viena esminė mintis: „Erasmus+“ patirtis tampa ypač prasminga tada, kai sugrįžta į mokyklą ir virsta konkrečiais pokyčiais – pamokose, santykiuose su mokiniais, kolegų bendradarbiavime ir visos gimnazijos kultūroje.
„Erasmus+“ šypsena ateičiai
„Erasmus+“ dienų savaitę vainikavo bendra gimnazijos akcija „Erasmus+ šypsena ateičiai“.
Simboliška, kad „Erasmus+“ savaitę užbaigė būtent žodis „ateitis“. Juk tarptautinių projektų vertė nėra matuojama vien įvykusių mobilumų ar aplankytų šalių skaičiumi. Ji atsiskleidžia ilgainiui – mokinio drąsa kalbėti užsienio kalba, gebėjimu bendrauti su kitos kultūros žmogumi, mokytojo noru išbandyti naują metodą, kolegų bendradarbiavimu ir visos mokyklos atvirumu pokyčiams.
„Erasmus+“ dienomis gimnazijos bendruomenė dalijosi mokinių ir mokytojų tarptautinėmis patirtimis, kalbėjo apie programos vertybes bei galimybes, tarpkultūrinį dialogą ir ieškojo būdų, kaip parsivežtas idėjas pritaikyti gimnazijos kasdienybėje.
Juk tikroji „Erasmus+“ kelionė nesibaigia sugrįžus namo. Kartais būtent tada ji ir prasideda – per naujas idėjas, drąsesnius mokinius, augančius mokytojus ir mokyklą, kuri vis labiau atsiveria Europai.
Parengė Inga Laurinėnienė
„Erasmus+“ projekto mobilumo grupės veiklos Vokietijoje
Spalio 3–10 dienomis Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos II–III klasių mokinių grupė lankėsi Vokietijoje, Norderstedto miesto „Copernicus“ gimnazijoje, kur dalyvavo „Erasmus+“ projekto mobilumo veiklose (mobilumo ID Nr. 20565-MOBGRP-216066). Projekto, kurį koordinavo „Erasmus+“ projekto koordinatoriai, tema – „Human Rights in the Age of AI: Impacts and Activities in Schools and Society“ („Žmogaus teisės dirbtinio intelekto amžiuje: poveikis ir veiklos mokyklose bei visuomenėje“).
Atvykusius į Hamburgą projekto dalyvius šiltai sutiko Norderstedto gimnazistų šeimos.
Spalio 5 d. prasidėjo pažintis su „Copernicus“ gimnazija. Mokiniai klausėsi projekto dalyvių sveikinimo kalbų, stebėjo matematikos pamokas. Vėliau projekto dalyviai lankėsi Norderstedto rotušėje, kur juos svetingai priėmė miesto tarybos pirmininkė. Susitikimo metu buvo pristatyta vietos savivaldos veikla, diskutuota apie Šlezvigo-Holšteino žemės rinkimų sistemą ir savivaldos institucijų sudėtį. Gimnazistai taip pat turėjo galimybę pabendrauti su Norderstedte gyvenančia lietuvių šeima. Po pietų mokinių laukė kūrybinės užduotys Hamburge, kurių metu jie ieškojo svarbiausių miesto objektų.
Spalio 6 d. rytas prasidėjo ištvermės pareikalavusia fizinio ugdymo pamoka. Vėliau projekto dalyviai vyko į Friedrichskogą – Šiaurės jūros pakrantėje esančią vietovę, kur susipažino su Vatų jūros ekosistema, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ekskursijos metu mokiniai turėjo galimybę tyrinėti potvynių ir atoslūgių zonos augaliją bei gyvūniją. Ši pažintis su išskirtine gamtine aplinka visiems tapo įdomia ir netikėta patirtimi.
Spalio 7 d. gimnazistai lankėsi Šiaurės Vokietijos visuomeninio transliuotojo radijo ir televizijos būstinėje Hamburge, kur diskutavo apie objektyvios informacijos ir dezinformacijos skirtumus. Sugrįžę į „Copernicus“ gimnaziją, mokiniai dirbo grupėse, nagrinėjo dirbtinio intelekto įtaką socialinei žiniasklaidai, aptarė žodžio laisvės ir spaudos cenzūros klausimus.
Dieną vainikavo draugiškas krepšinio turnyras ir vokiškų bei lietuviškų užkandžių degustacija. Projekto dalyviai taip pat susitiko su Hamburgo lietuvių bendruomenės pirmininke ir vietos lietuvių šeimomis.
Spalio 8 d., nepaisydami lietingo oro, projekto dalyviai leidosi į kelionę po Vokietijos sostinę Berlyną. Gimnazistai lankėsi Vokietijos parlamente – Bundestage, kur stebėjo plenarinį posėdį ir klausėsi įvairių politinių partijų atstovų pasisakymų tvarumo tema. Vėliau vyko susitikimas su Bundestago narės Melanie Bernstein patarėjais, su kuriais diskutuota žmogaus teisių, jaunimo politikos ir kitais aktualiais klausimais. Gimnazistės Gabija ir Emilija padėjo versti pasisakymus į lietuvių kalbą. Po susitikimo mokiniai aplankė Bundestago kupolą, nuo kurio atsiveria įspūdinga Berlyno panorama.
Projekto veiklas vainikavo penktadienį vykęs kūrybinis darbas, kurio metu aptarta žodžio laisvės svarba, dirbtinio intelekto poveikis jaunimui, internetinių šaltinių patikimumas bei skirtumai tarp nuomonės, fakto ir įžeidimo.
Mokytojos Žana Braslauskienė ir Nida Vaigauskienė
„Erasmus+“ savaitė Slovėnijoje: naujos patirtys, pažintys ir tvarumo pamokos
Spalio 5–9 dienomis Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokiniai ir mokytojai dalyvavo „Erasmus+“ mobilumo veiklose Celėje, Slovėnijoje. Savaitę kartu su bendraamžiais iš kitų Europos šalių praleidę gimnazistai turėjo progą pažinti skirtingas kultūras, dalytis patirtimi, stiprinti bendradarbiavimo įgūdžius ir gilinti žinias apie tvarumą.
Viešnagė prasidėjo Celės gimnazijoje („Gimnazija Celje – Center“), kur dalyviai susipažino su mokyklos bendruomene, ugdymo aplinka, įsitraukė į bendras veiklas ir pamokas. Susitikimai su užsienio bendraamžiais tapo puikia proga pristatyti savo gimnaziją, užmegzti naujų pažinčių ir atrasti skirtingų šalių jaunimą vienijančias vertybes.
Pažintį su Slovėnija praturtino išvykos į įspūdingas šalies vietas. Planicos Šiaurės šalių sporto centre gimnazistai susipažino su žiemos sporto infrastruktūra, o apsilankę prie Bledo ežero grožėjosi kalnų apsuptu kraštovaizdžiu. Kelionė tęsėsi Slovėnijos sostinėje Liublianoje, kur dalyviai apžiūrėjo miesto architektūrą, svarbiausius lankytinus objektus ir leidosi į pažintinę ekskursiją miesto traukinuku. Šios išvykos leido iš arčiau pažinti šalies istoriją, kultūrą ir gamtos savitumą.
Svarbi mobilumo programos dalis buvo skirta aplinkosaugai ir tvarumui. Atliekų tvarkymo įmonėje „Toplarna“ mokiniai sužinojo apie atliekų tvarkymo ir jų panaudojimo galimybes, diskutavo apie atsakingą vartojimą bei išteklių tausojimą. Apsilankymas Pekelio oloje („Pekel Cave“) suteikė progą pažinti išskirtinį požeminį gamtos pasaulį ir jo įvairovę.
Paskutinę mobilumo dieną gimnazistai dalyvavo filosofijos, geografijos ir istorijos veiklose, o Celės technologijų parke „Tehnopark Celje“ susipažino su šiuolaikinėmis technologijomis ir jų pritaikymo galimybėmis.
„Erasmus+“ parama-dalyvių mobilumas (projekto kodas: 2026-1-LT01-KA121-SCH-000420565) Slovėnijoje tapo ne tik prasminga pažintimi su kita šalimi, bet ir galimybe mokytis už įprastos klasės ribų. Tarptautinės veiklos skatino mokinių savarankiškumą, atvirumą kitoms kultūroms, bendradarbiavimą ir atsakingą požiūrį į aplinką. Į gimnaziją dalyviai sugrįžo praturtėję naujomis patirtimis, užmezgę draugysčių ir parsivežę idėjų, kuriomis galės dalytis su mokyklos bendruomene.
Programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus(-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo narių požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija už tai negali būti laikoma atsakinga.
„Erasmus+“ patirtys Suomijoje: mokymasis be sienų ir augimas kartu
Spalio pradžioje Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokiniai dalyvavo „Erasmus+“ (projekto Nr. 2026-1-LT01-KA121-SCH-000420565, mobilumo ID 20565-MOBGRP-216065) mokinių mainuose Kangasniemi gimnazijoje, Suomijoje. Mainų tema „Learning Beyond Borders: Growing Together in Europe“ („Mokymasis be sienų: augame kartu Europoje“) lydėjo visos savaitės veiklas. Gimnazistai mokėsi drauge su bendraamžiais suomiais, pažino šalies kultūrą ir švietimo aplinką, tobulino bendravimo užsienio kalba įgūdžius, ugdė savarankiškumą ir užmezgė naujų draugysčių.
Kelionė prasidėjo pažintimi su Suomijos sostine Helsinkiu. Gimnazistai aplankė centrinę biblioteką „Oodi“, Senato aikštę ir Helsinkio katedrą, pasivaikščiojo po Turgaus aikštę bei miesto pakrantę. Rudeniškas Helsinkis pasitiko jūros gaiva ir įspūdinga architektūra, o pirmuosius įspūdžius apie šalį papildė tradicinės suomiškos žuvienės ragavimas.
Kangasniemi miestelyje gimnazistus svetingai pasitiko juos priėmusios suomių šeimos. Gyvendami jų namuose mokiniai turėjo galimybę iš arti pažinti vietos gyventojų kasdienybę, tradicijas, papročius ir laisvalaikio įpročius. Bendravimas nesibaigė pasibaigus pamokoms – laikas šeimose ir bendros veiklos su bendraamžiais skatino drąsiau kalbėti angliškai, prisitaikyti prie nepažįstamos aplinkos, ugdė savarankiškumą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
Kangasniemi gimnazijos bendruomenė surengė šiltą lietuvių grupės sutikimą. Visą savaitę gimnazistai kartu su bendraamžiais suomiais dalyvavo įvairių mokomųjų dalykų pamokose, susipažino su mokyklos ugdymo aplinka, mokymosi organizavimu ir kasdieniu ritmu. Galimybė mokytis kitoje šalyje leido ne tik įgyti naujų žinių, bet ir palyginti skirtingas mokymosi patirtis, pažinti kitokius ugdymo metodus. Po pamokų jaunuoliai apžiūrėjo miestelį, leido laiką su naujaisiais bičiuliais. Sporto salėje jie išbandė suomių žaidimus, mokėsi jų taisyklių, lavino komandinio darbo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Susitikime su mokyklos administracija aptartos tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo ir mokinių mainų galimybės.
Viena iš savaitės išvykų buvo skirta pažinčiai su Jyväskylä miestu. Suomijos amatų muziejuje mokiniai apžiūrėjo „Kädenjälki“ ekspoziciją, susipažino su tradiciniais šalies amatais, rankdarbių technikomis ir kultūriniu paveldu. Vėliau pasivaikščiojo po Kirkkopuisto parką prie miesto bažnyčios, aplankė universiteto miestelį. Pažintis su miesto kultūrine ir akademine aplinka praplėtė gimnazistų akiratį, o laisvalaikis su bendraamžiais suomiais suteikė dar daugiau progų bendrauti, dalytis patirtimis ir geriau pažinti vieniems kitus.
Mainų programoje svarbi vieta teko ir veikloms gamtoje. Ketvirtadienį po pamokų jaunuoliai išbandė diskgolfą, o vėliau Karhuvuori miške susibūrė prie laužo. Kepdami dešreles, šnekučiuodamiesi ir grožėdamiesi rudeniška Suomijos gamta, jie patyrė, kiek daug bendrystės gali suteikti paprastos, nuoširdžios akimirkos. Tokios veiklos stiprino tarpusavio ryšius, skatino bendradarbiavimą ir priminė, kad mokymasis neapsiriboja klasės erdve – naujų žinių bei patirčių galima įgyti įvairiose aplinkose.
Penktadienį namų ekonomikos pamokoje lietuviai ir suomiai drauge kepė cinamonines bandeles. Gamindami mokiniai mokėsi tartis, pasiskirstyti darbais, padėti vieni kitiems ir siekti bendro rezultato. Ši veikla ne tik supažindino su suomiškais kulinariniais įpročiais, bet ir suteikė daug gerų emocijų. Vėliau gimnazistai žiūrėjo drauge išsirinktą filmą, o vakare susirinko į atsisveikinimo šventę. Žaisdami stalo žaidimus, gamindami takus ir dalydamiesi savaitės įspūdžiais, jaunuoliai jaukiai užbaigė viešnagę. Per kelias dienas užsimezgusios draugystės ir patirtos akimirkos atsisveikinimui suteikė ypatingo šiltumo.
„Erasmus+“ mainai Suomijoje tapo prasminga mokymosi ir asmeninio augimo patirtimi. Dalyvavimas pamokose, gyvenimas suomių šeimose, kultūrinės išvykos ir bendros laisvalaikio veiklos padėjo gimnazistams geriau pažinti kitą šalį, stiprinti užsienio kalbos gebėjimus, ugdyti savarankiškumą, atvirumą kultūrų įvairovei ir pasitikėjimą savimi. Svarbiausia, kad ši patirtis leido įsitikinti, jog mokymasis vyksta ne tik mokykloje – jis tęsiasi bendraujant, bendradarbiaujant, atrandant ir dalijantis tuo, kas mus vienija.
Į Lietuvą gimnazistai grįžo praturtėję naujomis žiniomis, įspūdžiais ir šiltais prisiminimais. Nuoširdžiai dėkojame Kangasniemi gimnazijos bendruomenei ir mokinius priėmusioms šeimoms už svetingumą, rūpestį, draugystę ir galimybę mokytis bei augti kartu.
Programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija už ją negali būti laikomos atsakingomis.
Kiitos, Kangasniemi! Ačiū, Kangasniemi!
