Erasmus+ akredituotas mokinių ir darbuotojų mobilumo projektas bendrojo ugdymo srityje (KA121-SCH) Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000335629

Gimnazijos mokytojos Inga Laurinėnienė, Aušra Kardašienė ir Giedrė Samalionienė 2026 m. liepos 13–18 d. dalyvavo Graikijoje, Rode, vykusiuose „Erasmus+“ kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Įtraukios ir daugiakultūrės klasės kūrimas (kompetencijos ir sąmoningumas daugiakultūrei klasei)“, (Promoting an Inclusive and Multicultural Classroom (Competencies and Awareness for a Multicultural Classroom)) pagal „Erasmus+“ programą (Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000335629). Kursų tikslas stiprinti mokytojų gebėjimą dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, ugdyti tarpkultūrinį sąmoningumą ir tarpkultūrinę kompetenciją bei kurti įtraukią klasės atmosferą, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi priimtas, gerbiamas ir saugus. Didelis dėmesys skirtas empatijai, atvirumui, smalsumui kitoms kultūroms ir veiksmingai komunikacijai ugdyti. Kursų metu buvo atliktos įvairios problemų sprendimo, komandinio darbo ir projektinės veiklos užduotys, kurios mokytojams padėjo tobulinti planavimo, organizavimo, bendradarbiavimo ir lyderystės gebėjimus. Dalyviai iš skirtingų Europos šalių mokėsi dirbti tarptautinėse grupėse, dalintis atsakomybėmis ir kartu ieškoti sprendimų. Gimnazijos pedagogės kartu su kolegomis iš Airijos, Italijos, Ispanijos, Vengrijos, Vokietijos nagrinėjo kultūros sampratą, kultūrinių skirtumų įtaką mokymuisi ir bendravimui, analizavo tarpkultūrinės kompetencijos modelius bei jos ugdymo galimybes mokykloje. Buvo pristatytos praktinės veiklos, padedančios mokiniams pažinti skirtingas kultūras, suprasti kitų pasaulėžiūrą ir ugdyti pagarbą įvairovei. Kursų metu mokytojai išbandė „Story Circles“ metodą, įvairovės pažinimo veiklas, RADAR metodiką, atliko įvairius refleksijos ir bendradarbiavimo pratimus. Taip pat buvo aptarti tarpkultūrinės komunikacijos sunkumai, kultūrinis šokas, stereotipai ir išankstinės nuostatos bei jų poveikis mokinių tarpusavio santykiams. Svarbiausia kursų nauda – tai galimybė bendradarbiauti su mokytojais iš įvairių Europos šalių ir taip geriau pažinti skirtingas švietimo sistemas, ugdymo metodus ir kultūrinius ypatumus. Bendros veiklos ir diskusijos padėjo plėtoti tarpkultūrinę kompetenciją, toleranciją bei gebėjimą sėkmingai veikti tarptautinėje aplinkoje. Įgytos kompetencijos, t. y. gilesnis supratimas apie tarpkultūrinės kompetencijos svarbą šiuolaikinėje mokykloje, pažintis su veiksmingais metodais, tinkamais darbui daugiakultūrėse klasėse, žinios apie praktinius būdus supažindinti mokinius su įvairiomis kultūromis, veiklas, skatinančias mokinių bendravimą, lygybę ir pagarbą vieni kitiems, padės mokytojoms kuriant dar atviresnę, draugiškesnę ir įtraukesnę mokyklos aplinką, ugdant mokinių pagarbą kultūrų įvairovei, žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms. Kursuose patobulintas kompetencijas ir naujus metodus gimnazijos mokytojos taikys pamokose, klasės valandėlėse, pilietiškumo ugdymo veiklose bei tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose, įgyta patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais bus pasidalinta su gimnazijos bendruomene.

Programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus(-ių) ir ji nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo narių požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija už tai negali būti laikoma atsakinga.

Parengė Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos Erasmus+ projekto koordinatorė Inga Laurinėnienė

2026 m. gegužės 16–23 dienomis  įgyvendinant akredituotą projektą Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000335629 Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje vyko tarptautinio Erasmus+ projekto „Demokratija pokyčių laikais: Tomo Manno ir M. K. Čiurlionio pamokos“  veiklos. Gimnazija priėmė partnerius –  mokytojus ir mokinius  iš Vokietijos Koperniko gimnazijos (Copernicus Gymnasium).  Šis susitikimas tapo prasminga bendradarbiavimo, kultūrinio pažinimo ir pilietinio ugdymo erdve, kurioje jaunimas gilino žinias apie demokratijos vertybes, istorinę atmintį, Europos kultūrinį paveldą ir aktyvų pilietiškumą.

Pirmosios vizito dienos buvo skirtos pažinčiai, bendravimui i ir projekto temoms aptarti.

Gegužės 17 dieną projekto dalyviai lankėsi Kryžių kalne – vienoje svarbiausių Lietuvos  istorinių ir kultūrinių vietų. Ši išvyka tapo ne tik pažintine, bet ir ugdomąja veikla: mokiniai susipažino su Kryžių kalno istorija, diskutavo apie tautinį identitetą, istorinę atmintį, laisvės reikšmę ir žmogaus atsakomybę demokratinėje visuomenėje. Tokios refleksijos paskatino jaunuolius giliau apmąstyti, kaip praeities patirtys formuoja šiandienos Europos vertybinį pagrindą.

Gegužės 18 dieną oficialus projekto atidarymas ir dalyvių sutikimas vyko Šiaulių „Romuvos“  gimnazijoje. Svečiai buvo supažindinti su Lietuva, Šiaulių miestu ir gimnazijos bendruomene. Renginio metu skambėjo muzikiniai pasirodymai, vyko bendros susipažinimo veiklos, padėjusios kurti atvirą ir draugišką atmosferą. Ši diena sustiprino projekto dalyvių bendrystę ir sudarė palankias sąlygas tolesnėms bendroms veikloms.

Po oficialiosios dalies mokiniai dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po Šiaulius. Ypatingą vaidmenį šioje veikloje atliko Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokiniai – jie tapo savo miesto gidais projekto svečiams. Pristatydami svarbiausius Šiaulių  objektus, pasakodami apie jų istoriją ir reikšmę, gimnazistai  ne tik padėjo partneriams geriau pažinti miestą, bet ir stiprino viešojo kalbėjimo, komunikavimo, atsakomybės bei bendradarbiavimo kompetencijas.

Ši patirtis buvo vertinga tiek svečiams, kurie turėjo galimybę pažinti Šiaulius , tiek ir patiems gimnazistams, aktyviai įsitraukusiems į tarptautinio projekto veiklas. Tokios iniciatyvos skatina pasitikėjimą savimi, ugdo pilietiškumą ir stiprina tarpkultūrinio bendravimo įgūdžius.

Gegužės 19 dieną projekto dalyviai vyko į Vilnių, kur jų laukė turininga kultūrinė ir pažintinė programa. Apsilankymas M. K. Čiurlionio namuose suteikė galimybę išsamiau susipažinti su iškilaus Lietuvos menininko kūryba, jo asmenybe bei kūrybinio palikimo reikšme Lietuvos kultūriniam identitetui.Vėliau mokiniai lankėsi Gedimino pilies bokšte, kur anglų kalba vykusios edukacinės ekskursijos metu gilinosi į Baltijos kelio istoriją – vieną ryškiausių taikios kovos už laisvę ir nepriklausomybę pavyzdžių Europoje. Ši veikla padėjo geriau suprasti vienybės, pilietiškumo ir laisvės siekio svarbą kuriant ir puoselėjant demokratinę visuomenę. Diena Vilniuje ne tik praturtino mokinių istorines ir kultūrines žinias, bet ir skatino diskusijas apie demokratines vertybes, žmogaus teises bei pilietinės atsakomybės reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje.

Vizito sostinėje metu projekto dalyviai taip pat lankėsi Goethe’s institute Vilniuje, kur susipažino su Lietuvoje dislokuotos Vokietijos 45-osios tankų brigados veikla. Susitikimo metu buvo aptarti Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo aspektai, Europos saugumo klausimai bei tarptautinės partnerystės reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje. Ši veikla padėjo mokiniams geriau suprasti tarptautinio bendradarbiavimo svarbą ir jo vaidmenį stiprinant demokratines vertybes bei saugumą Europoje.Dieną vainikavo pasivaikščiojimas po Vilniaus senamiestį, kurio metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su svarbiausiais sostinės istoriniais ir kultūriniais objektais. Ši išvyka suteikė daug naujų žinių, praplėtė mokinių kultūrinį akiratį, sustiprino tarpkultūrinį supratimą ir praturtino jų patirtį gyvu Lietuvos istorijos bei kultūros pažinimu.

Gegužės 20 dieną projekto veiklos tęsėsi Šiaulių „Romuvos“  gimnazijoje. Mokiniai dalyvavo pamokose, klausėsi pristatymo apie M. K. Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą, gilinosi į jo meninio palikimo reikšmę Lietuvos ir Europos kultūrai.Ypač aktyvi ir įtraukianti dienos veikla buvo simuliacinis žaidimas „Electionville“, kurio pagrindinis tikslas – supažindinti jaunimą su vietos savivaldos veikimo principais ir demokratiniais procesais. Mokiniai kūrė politines partijas, formavo miesto ateities viziją, grupėse diskutavo apie aktualiausias visuomenės problemas, rengė programines nuostatas ir pristatė savo idėjas „rinkėjams“. Šios veiklos metu buvo ugdomi kritinio mąstymo, argumentavimo, viešojo kalbėjimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Dalyviai turėjo galimybę praktiškai išbandyti demokratinių sprendimų priėmimo procesą, geriau suprasti pilietinio aktyvumo svarbą ir įvertinti atsakingo dalyvavimo visuomenės gyvenime reikšmę.

Gegužės 21 dieną projekto dalyviai vyko į Kuršių neriją – vieną unikaliausių Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo vietovių. Čia jie aplankė Negyvąsias kopas ir Parnidžio kopą, grožėjosi išskirtiniu kraštovaizdžiu bei susipažino su šio regiono gamtosaugine ir kultūrine svarba. Svarbi dienos dalis buvo edukacinė veikla Tomo Mano muziejuje Nidoje. Jos metu mokiniai gilino žinias apie garsaus rašytojo gyvenimą ir kūrybą, diskutavo apie jo  puoselėtas demokratijos, humanizmo, tolerancijos ir kultūrinės atsakomybės idėjas. Vėliau projekto dalyviai lankėsi Klaipėdoje, susipažino su šio krašto istorija, jo kultūriniu savitumu bei sąsajomis su Vokietija.

Paskutiniąją projekto veiklų dieną, gegužės 22-ąją, mokiniai apibendrino per savaitę sukauptas patirtis ir įgytas žinias. Dirbdami tarptautinėse grupėse jie kūrė vaizdo filmukus, kuriuose pristatė svarbiausias projekto idėjas, dalijosi įspūdžiais ir reflektavo apie tai, ką demokratija reiškia šiandienos Europoje. Ypatingu projekto akcentu tapo mokinių parengtas Demokratijos manifestas. Jame išryškėjo svarbiausios jaunimo įvardytos vertybės – taika, laisvė, pagarba žmogui, dialogas, tolerancija ir atsakomybė.  Simboliška projekto užbaigimo dalimi tapo edukacinė veikla „Rūtos“ šokolado muziejuje. Jos metu dalyviai susipažino su šokolado gamybos istorija ir tradicijomis Lietuvoje, o neformalioje aplinkoje turėjo galimybę dar kartą pabendrauti, pasidalyti įspūdžiais ir sustiprinti per savaitę užmegztus draugystės ryšius.

Ankstų gegužės 23-osios  rytą projekto dalyviai iš Vokietijos išvyko į namus. Nors projekto veiklos Lietuvoje baigėsi, visi  sutarė ir toliau palaikyti užmegztus ryšius bei tęsti bendradarbiavimą ateityje.

Erasmus+ projektas „Demokratija pokyčių laikais: Tomo Manno ir M. K. Čiurlionio pamokos“  tapo prasminga ugdymosi patirtimi visiems jo dalyviams. Šis tarptautinis susitikimas ne tik praturtino mokinių ir mokytojų kultūrinį akiratį, bet ir sustiprino demokratinių vertybių supratimą, pilietinį sąmoningumą, bendradarbiavimo gebėjimus bei atvirumą kitoms kultūroms. Tokios veiklos patvirtina, kad tarptautiniai projektai yra svarbi šiuolaikinės mokyklos gyvenimo dalis, padedanti ugdyti atsakingą, kūrybišką ir europietiškai mąstančią jaunąją kartą.

Klasių kuratorės Simona Viruišienė, Vaida Skirmantienė ir neformalaus ugdymo mokytoja, bibliotekininkė Roberta Rasikienė, įgyvendindami akredituotą projektą Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000335629, gegužės 3-9 d. dalyvavo „Erasmus+“ programos kvalifikacijos tobulinimo mokymuose Romoje, Italijoje. Mokymų tema – „Inovatyvi švietimo lyderystė: minkštųjų įgūdžių įrankių rinkinys“. Ši programa skirta pedagogų lyderystės, komunikacijos, bendradarbiavimo ir problemų sprendimo kompetencijoms stiprinti.

Mokymų metu daug dėmesio skirta šiuolaikinės mokyklos vadybai ir lyderystei, pozityviai, įtraukiai bei nesmurtinei komunikacijai, konfliktų valdymui ir transformavimui, empatijos bei aktyvaus klausymo įgūdžių ugdymui. Pedagogės taip pat gilino žinias apie kūrybišką problemų sprendimą, bendradarbiavimu grįstą lyderystę, dizaino mąstymo taikymą pokyčiams bei mokinių įgalinimą tapti aktyviais bendruomenės nariais.

Dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose suteikė galimybę ne tik įgyti naujų teorinių žinių ir praktinių įrankių, bet ir susipažinti su kitų Europos šalių švietimo patirtimis. Mokytojai iš Kroatijos, Graikijos, Ispanijos dalijosi gerąja praktika, diskutavo apie šiuolaikinio ugdymo iššūkius, ieškojo veiksmingų sprendimų, kaip kurti saugią, atvirą, įtraukią ir bendradarbiavimu grįstą mokyklos aplinką.

Įgytos žinios ir patirtys bus pritaikomos mokyklos bendruomenėje, siekiant stiprinti pedagogų profesines kompetencijas, skatinti inovatyvius ugdymo metodus ir kurti mokiniams palankią mokymosi aplinką. Tarptautinis bendradarbiavimas padės mokyklai augti, atsinaujinti ir kryptingai siekti kokybiško, šiuolaikiško ugdymo tiek klasės, tiek ir bendruomenės lygiu.

2026 m. kovo 23–28 d. Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokiniai, įgyvendindami akredituotą projektą Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000335629, dalyvavo Erasmus+ mobilumo veiklose Turkijoje, Burduro (Burdur) miesto  Ercan Akın tiksliųjų mokslų licėjuje. Ši tarptautinė mokymosi patirtis skatino mokinių bendradarbiavimą, atsakomybę, atvirumą ir kultūrinį sąmoningumą.

Mobilumo veiklos buvo įgyvendinamos pagal projektą „Jaunimas vienijasi dėl tvarios ateities“, kuris gimnazijoje plėtojamas  kaip eTwinning iniciatyvų tąsa. Mokytojų Ingos Laurinėnienės ir Nidos Turkelay bendradarbiavimas šioje erdvėje tęsiasi jau aštuonerius metus, o ilgalaikė ir nuosekliai puoselėjama partnerystė tapo tvirtu pagrindu prasmingoms tarptautinėms veikloms. Jų bendradarbiavimas atvėrė galimybes gimnazistams mokytis kartu su bendraamžiais iš Turkijos, gilinti anglų kalbos žinias, pažinti kitą kultūrą bei praktiškai taikyti tvarumo idėjas.

Mobilumo programa – penkios intensyvios patirčių dienos

1 diena. Mobilumas prasidėjo iškilminga sutikimo ceremonija Ercan Akın licėjuje. Partneriai pristatė mokyklos istoriją, ugdymo(-si) aplinką bei sukauptą projektinę patirtį, o „Romuvos“ mokiniai juos supažindino su Lietuva, Šiauliais ir savo gimnazija. Vėliau visi dalyvavo robotikos ir programavimo veikloje „Programavimas be sienų: bendradarbiavimo „Arduino“ dirbtuvės“ (angl. Coding Knows No Borders: Collaborative Arduino Workshop), kurios metu dirbdami tarptautinėse komandose dalyviai susipažino su elektronikos pagrindais, „Arduino“ plokštėmis ir jutikliais, mokėsi naudotis „Arduino IDE“ aplinka, o mišriose tarptautinėse komandose kūrė pirmuosius projektus – nuo „Blink“ programos iki paprastų jutiklių valdymo. Šilta atmosfera, atvirumas ir mokyklos bendruomenės svetingumas paliko neišdildomą pirmosios dienos įspūdį.

2 diena. Nuo pat ryto gimnazistai  pajuto tikrą turkiškos mokyklos ritmą – kartu su licėjaus mokiniais dalyvavo pamokose, stebėjo ugdymo procesą bei susipažino su  mokytojų darbo stiliumi. Vėliau vyko bendros „ledų pralaužimo“ veiklos – muzika, judrūs žaidimai, klausimai ir komandinės užduotys padėjo dalyviams drąsiau bendrauti, įveikti kalbinius barjerus bei užmegzti tarptautines draugystes.

3 diena. Ši diena buvo skirta viešajam kalbėjimui ir kultūrai pažinti. Burduro miesto viešojoje bibliotekoje vyko tarptautinis renginys „Moksleiviai kalba“ (angl. High schoolers talk), subūręs mokinius iš aštuonių šio miesto mokyklų. Didžiuojamės mūsų gimnazijos mokinėmis Auguste ir Adriana, kurios įtaigiai pristatė pranešimus apie draugystę ir paauglystės iššūkius. Vėliau dalyviai lankėsi Sagalasos senoviniame mieste, susipažino su regiono istoriniu ir kultūriniu paveldu.

4 diena. Diena buvo skirta tvarumo temai. Kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai analizavo Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslus, dirbdami tarptautinėse grupėse diskutavo apie globalias problemas, galimus sprendimus bei asmeninę atsakomybę kuriant tvaresnę ateitį. Ypatingas dėmesys buvo skirtas nykstančioms gyvūnų rūšims, o dalyvių sukurti vaizdo įrašai buvo pristatyti ir projekto veiklose tiesiogiai nedalyvavusiems licėjaus mokiniams. Vėliau visi vyko prie įspūdingo Salda ežero, vadinamo Turkijos „Maldyvais“, bei lankėsi ūkyje, kuriame taikomi tvaraus ūkininkavimo principai ir gaminami eteriniai aliejai iš rožių, levandų bei kitų augalų. Dieną vainikavo bendra vakarienė ir nuoširdi dienos patirčių refleksija.

5 diena. Paskutinė mobilumo diena buvo skirta Antalijos regionui pažinti. Ekskursijų gidais tapo mūsų gimnazistai – dar Lietuvoje jie rinko informaciją ir planavo maršrutus, o Turkijoje atsakingai lydėjo grupę bei pristatė lankytinas vietas. Ši patirtis sustiprino jų pasitikėjimą savimi, viešojo kalbėjimo įgūdžius ir atsakomybės jausmą.

Patirtis, paliekanti ilgalaikį poveikį

Erasmus+ mobilumo veiklos  tapo prasminga mokymosi kelione, kurioje mokiniai ne tik tobulino technologines, komunikacines ir anglų kalbos kompetencijas, bet ir ugdėsi kritinį mąstymą, kultūrinį sąmoningumą, empatiją bei atsakomybę už savo veiksmus globaliame pasaulyje. Tokios patirtys skatina jaunimą tapti aktyviais, smalsiais ir atsakingais visuomenės nariais, prisidedančiais  prie jos pokyčių.

Nuoširdžiai dėkojame Burduro miesto Ercan Akın tiksliųjų mokslų licėjui už svetingumą, profesionaliai parengtą programą, šiltą priėmimą ir įdomias bendras veiklas. Labai vertiname ilgametį bendradarbiavimą ir tikime, kad ši partnerystė ateityje atvers dar daugiau galimybių bendriems projektams.

Programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus(-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo narių požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija už tai negali būti laikoma atsakinga.

Parengė Erasmus+ projekto vykdymo grupė

2026 m. balandžio 13–15 dienomis Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojos Inga Laurinėnienė ir Irma Jančauskienė dalyvavo darbo stebėjimo vizite Kangasniemi gimnazijoje, Suomijoje. Vizito tikslas – susipažinti su šios šalies švietimo sistema, stebėti ugdymo procesą bei perimti gerąją pedagoginę patirtį.

Viešnagės metu mokytojos stebėjo įvairių dalykų pamokas: anglų kalbos, biologijos, chemijos, fizikos, matematikos, socialinių mokslų, verslumo, taip pat suomių kalbos ir literatūros. Tai suteikė galimybę iš arti pamatyti, kaip organizuojamas ugdymo procesas, kokie metodai taikomi siekiant mokinių įsitraukimo ir savarankiškumo. Didelį įspūdį paliko mokytojų ir mokinių bendravimas, grindžiamas pasitikėjimu, pagarba ir lygiavertiškumu.

Suomijos švietimo sistemoje daug dėmesio skiriama mokinių vidinei motyvacijai ir atsakomybei už savo mokymąsi stiprinti. Pamokose vyrauja rami atmosfera – mokiniai nepertraukinėja kalbančiojo, o mokymasis grindžiamas principu „mažiau yra daugiau“: mažiau kontrolinių darbų ir namų užduočių, tačiau daugiau dėmesio skiriama mokymosi kokybei ir individualiai pažangai.

Vizito metu apžiūrėtos įvairios mokyklos erdvės: klasės, laboratorijos, technologijų kabinetai, biblioteka ir bendros poilsio zonos. Moderni, funkcionali ir mokiniams pritaikyta aplinka sudaro palankias sąlygas mokytis, bendradarbiauti ir jaustis saugiai.

Svarbi vizito dalis – tarptautinis bendradarbiavimas. Mokytojos bendravo su kolegėmis iš Italijos, kurios taip pat dalyvavo darbo stebėjimo veiklose. Šie susitikimai suteikė galimybę dalintis patirtimi, lyginti skirtingų šalių ugdymo praktikas bei aptarti šiuolaikinius švietimo iššūkius.

Vizito metu taip pat lankytasi Jyväskylä universitete ir jo modernioje bibliotekoje – atvirame mokslo centre, skatinančiame savarankišką mokymąsi ir tyrinėjimą. Be to, susipažinta su Suomijos kultūra ir architektūra, apžiūrėta Alvaro Aalto muziejaus ekspozicija.

Džiaugiamės, kad šis vizitas ne tik praplėtė profesinį akiratį, bet ir padėjo užmegzti tvirtus ryšius su partneriais. Susitarta dėl tolimesnio bendradarbiavimo – ateityje planuojami nauji vizitai, įtraukiant ir mokinius.

Tokios tarptautinės patirtys įkvepia naujoms idėjoms, skatina tobulėti ir stiprina bendruomenės atvirumą pasauliui.

Programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus(-ių) ir ji nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo narių požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija už tai negali būti laikoma atsakinga.

Parengė Erasmus+ projekto vykdymo grupė

2025 m. rugsėjo 28 d. – spalio 5 d. Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos dešimties mokinių grupė, lydima mokytojų Robertos Rasikienės ir Vaidos Skirmantienės, dalyvavo Erasmus+ projekte „Tvarumas per kultūros ir gamtos paveldą Slovėnijoje“. Projektas vyko Celės ( Celje) mieste, jį organizavo Celje – Center gimnazijos bendruomenė, o mūsų mokinius svetingai priėmė slovėnų šeimos. Vizito tikslas – skatinti jaunimą pažinti Europos kultūros ir gamtos paveldą, stiprinti tvarumo vertybes, ugdyti kūrybiškumą bei tarpkultūrinio bendradarbiavimo kompetencijas.

Pirmąją vizito dieną grupę šiltai pasitiko Celje – Center gimnazijos bendruomenė. Sveikinimo žodį tarė direktorius Rok Lipnik, o projekto koordinatorė Simona Vincelj pristatė mokyklą, miestą ir Slovėnijos kultūrinį kontekstą. Po susipažinimo vyko smagios „ledlaužio“ veiklos, padėjusios greitai užmegzti ryšius su dalyviais iš kitų šalių. Vėliau visi išvyko į pažintinę ekskursiją po Celę, profesorė Metka Krajnc Sevšek įdomiai papasakojo miesto istoriją, supažindino mokinius su jo architektūra ir kultūriniu palikimu.

Antrąją projekto vykdymo dieną dalyviai lankėsi Pirano (Piran) miestelyje prie Adrijos jūros ir tyrinėjo tradicinę druskos kasyklų teritoriją (Krajinski park Sečoveljske soline), kurioje darniai dera žmogaus veikla ir gamtos apsauga. Trečiąją dieną mokiniai atrado Slovėnijos sostinę Liublianą. Vaikščiodami  po senamiestį, keliaudami traukinuku pažintiniais maršrutais bei vykdydami bendras veiklas gimnazistai pamatė, kaip tvarumas integruojamas į miesto kasdienybę, žaliąsias erdves ir kultūrinį gyvenimą.

Spalio 2 d. vizito dalyviai lankėsi muziejuje „Mesto pod mestom Celje“, įrengtame po miesto gatvėmis, – tai unikali galimybė iš arti pažinti paslėptą Celės istorijos dalį. Vėliau vyko kūrybinės dirbtuvės, kurių metu dalyviai piešė ant panaudotų arbatos pakelių ir įsitikino, kad tvarumas gali būti ne tik atsakingas vartojimas, bet ir meninė saviraiška. Po pietų mokiniai ir mokytojai  išvyko į Celės senąją pilį, nuo kurios bokštų atsiveria įspūdinga miesto panorama.

Penktadienį projekto dalyviai įsitraukė į kūrybinę ekologinę veiklą „Debesys“: naudodami popierių, siūlus ir medinius pagaliukus jie kūrė darbus, vaizduojančius gamtos trapumą ir žmogaus kūrybos galią. Vėliau mokiniai lankėsi Celės technologijų parke, kur atliko interaktyvius mokslo ir technologijų eksperimentus.

Projekto pabaigoje dalyviai dalijosi įžvalgomis ir refleksijomis apie tvarumo vietą jų kasdienybėje. Šeštadienį gimnazistai praleido su juos priėmusiomis  šeimomis: bendravo įvairiomis temomis, turėjo bendrų veiklų, keitėsi  kultūrinėmis  patirtimis. Visą savaitę netrūko  prasmingų veiklų, įkvėpimo, mokymosi bei ryšių su naujais draugais, tikime, kad užsimezgusios draugystės tęsis ir toliau.

Dalyvaudami projekto veiklose, gimnazistai dar kartą įsitikino, kad tvarumas – tai ne tik gamtos išteklių saugojimas, bet ir kūrybiškas požiūris į juos, kultūrinis atvirumas bei gebėjimas mokytis vieniems iš kitų. Erasmus+ patirtis Slovėnijoje paliko dalyviams neišdildomą įspūdį – tai kelionė, visus praturtinusi žiniomis, patirtimis ir naujais ryšiais su jaunimu iš visos Europos.

Nekantriai laukiame balandžio mėnesio, kai Slovėnijos komanda svečiuosis mūsų gimnazijoje!

Programą finansuoja Europos Sąjunga. Pateikta nuomonė yra tik autoriaus(-ių) ir ji nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo narių požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija už tai negali būti laikoma atsakinga.

Parengė Erasmus+ projekto vykdymo grupė