Siekiant puoselėti tautinį identitetą ir supažindinti mokinius su turtingu lietuvių liaudies paveldu, mūsų gimnazijoje I-II klasių mokiniams vyko etninės kultūros savaitė, tapusi ne tik pamokų tąsa, bet ir gyvu prisilietimu prie savo šaknų. Savaitė prasidėjo kūrybiškai – duris atvėrė dirbtuvės „Baltų raštai“, kuriose mokiniai turėjo retą progą patys išbandyti archajišką šiaudinės juostos pynimo būdą. Kantrybės reikalaujantis užsiėmimas leido pajusti senovės amatininkų ramybę ir suprasti raštų simboliką.
Kiek vėliau I–II klasių mokiniai rinkosi į etnokultūrinę konferenciją „Mitinis poetinis žmogaus, gyvūnų ir augalų pasaulis“. Renginio pradžioje gimnazijos direktorė Aina Būdvytytė pasidžiaugė mokinių aktyvumu ir pabrėžė, kad etninė kultūra yra tai, kas padeda mums suprasti save šiandienos pasaulyje. Abiturientai Rūta ir Rokas ne tik džiugino skambia daina, įtraukė susirinkusiuosius į smagius tautinius žaidimus, bet ir įrodė, kad jaunam žmogui rūpi tautos tradicijos. Konferencijoje savo tyrimais dalijosi gausus būrys pranešėjų. Mokiniai nagrinėjo pačias įvairiausias temas: Urtė Mačiukaitė ir Urtė Palevičiūtė pasakojo apie pavasario švenčių prasmę, Urtė Morkūnaitė ir Gabrielė Pažarauskaitė gilinosi į Velykų papročius, Martynas Aršauskas ir Deimantė Lukauskaitė atskleidė magišką žiedo galią, Šarūnas Kriščiūnas, Gabrielis Simavičius priminė rimtį ir Vėlinių tradicijas, Emilija Paliūnaitė pristatė gervės įvaizdį tautosakoje, Kotryna Lušnikova lygino krikštynų, vestuvių ir laidotuvių papročius „savo“ ir „kito“ kontekste.
Vienas iš savaitės akcentų – integruota lietuvių kalbos ir etnokultūros pamoka pirmokams, kurioje svečiavosi kalbininkas Juozas Pabrėža. Atsakydamas į amžiną klausimą – „Žemaičių kalba ar tarmė?“ – svečias padėjo suprasti, kad žemaičių kalba pasižymi unikalia fonetika, morfologija bei leksika. Profesoriaus vizitai mūsų gimnazijoje jau tapo prasminga tradicija, kaskart atveriančia naujus kalbinius klodus.
Savaitę vainikavo popietė „Aš atidarysiu kraičio skrynią“. Ją jautriais kanklių garsais pradėjo IIIa klasės mokinė Dagnė. Mokytojos Dalia ir Rasida pakvietė visus dalyvius simboliškai atverti kraičio skrynią – ne tik kaip senovinių daiktų saugyklą, bet kaip mūsų vertybių, papročių ir kultūrinės atminties simbolį.
Dar vyko atviros integruotos pamokos, atidaryta tautodailininkės Ados Alejūnaitės paroda „ Per etnokultūrą į kraštovaizdį: malūnai kaip kultūrinio paveldo liudininkai“.
Ši savaitė dar kartą įrodė: senieji papročiai nėra tik praeities reliktas. Tai mūsų stiprybės šaltinis, leidžiantis jaunajai kartai drąsiai ir užtikrintai kurti ateitį, žinant, kas jie yra ir iš kur atėjo.
