Select Page

„Erasmus+“  dienos 2026 „Romuvos“ gimnazijoje: patirtys, kurios augina

Spalio 12–16 dienomis Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje vyko „Erasmus+“ dienos 2026, subūrusios mokinius, mokytojus ir kitus gimnazijos bendruomenės narius dalytis tarptautinėmis patirtimis, atradimais ir idėjomis. Šių metų veiklas jungė viena svarbi mintis: „Erasmus+“ yra kur kas daugiau nei kelionė į kitą šalį. Tai galimybė mokytis, augti, pažinti kitus ir save, o parsivežtas patirtis paversti pokyčiais savo mokykloje.

„Erasmus+“ dienų tikslas – stiprinti gimnazijos bendruomenės europietiškumą ir tarptautiškumą, sudaryti sąlygas dalytis tarptautinių mobilumų patirtimis, geriau pažinti programos galimybes bei vertybes ir skatinti įgytas žinias bei idėjas pritaikyti ugdymo procese ir gimnazijos gyvenime. Ypatingas dėmesys skirtas ir „Erasmus+“ bei „eTwinning“ veiklų sinergijai.

Trys šalys – trys naujų patirčių kupinos mokinių grupės

Šiemet „Erasmus+“ dienų minėjimas gimnazijoje tapo dar prasmingesnis, nes sutapo su trijų mokinių grupių sugrįžimu iš „Erasmus+“ mobilumų Slovėnijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. Tad apie tarptautiškumą, mokymąsi Europoje ir programos suteikiamas galimybes kalbėta remiantis visai neseniai įgytomis mokinių patirtimis.

Sugrįžę gimnazistai parsivežė ne tik kelionių įspūdžių, bet ir naujų pažinčių, tarpkultūrinės patirties, daugiau savarankiškumo, drąsos bendrauti užsienio kalba ir platesnį požiūrį į mokymąsi bei pasaulį. Šios patirtys tapo puikia proga dalytis įspūdžiais, įkvėpti kitus ir dar kartą priminti, kad didžiausia „Erasmus+“ vertė atsiskleidžia per žmogaus augimą.

O bene gražiausias „Erasmus+“ poveikio įrodymas – spindinčios sugrįžusių mokinių akys. Kai gimnazistai noriai pasakoja, ką patyrė Slovėnijoje, Suomijoje ar Vokietijoje, džiaugiasi naujomis patirtimis ir nuoširdžiai dėkoja už suteiktą galimybę dalyvauti, tampa aišku, kad tokios patirtys išlieka ilgam. Jos augina ne tik mokinį, bet ir visą mokyklos bendruomenę.

Nuo „Erasmus+“ galimybių pažinimo iki dalijimosi patirtimi

„Erasmus+“ dienų savaitė prasidėjo spalio 12 dieną gimnazijos aktų salėje surengtu susitikimu „Atradimų kelias: Erasmus galimybės“, kuriame savo patirtimi dalijosi Neda Norkutė ir Monika Mickevičiūtė.

Visą savaitę gimnazijos fojė buvo pristatomi 2026 metų „Erasmus+“ mobilumų vaizdo pasakojimai. Tai suteikė galimybę dar kartą prisiminti tarptautines patirtis ir jomis pasidalyti su tais bendruomenės nariais, kurie mobilumuose nedalyvavo.

„Erasmus+“ patirtys, kurios augina mokyklą

Svarbiausiu „Erasmus+“ dienų akcentu tapo apskritojo stalo diskusija „Erasmus+ patirtys, kurios augina mokyklą“, subūrusi gimnazijos bendruomenę ir svečius dalytis tarptautinių mobilumų metu įgyta profesine patirtimi bei aptarti jos pritaikymo ugdymo procese galimybes.

Diskusiją pradėjusi gimnazijos direktorė dr. Aina Būdvytytė kalbėjo apie strateginę „Erasmus+“ reikšmę organizacijos augimui ir pabrėžė tarptautiškumo svarbą mokyklos kaitai. Ingrida Saunorienė atkreipė dėmesį į programos vertybes, jų reikšmę ugdymui, tarpkultūriniam dialogui ir bendruomeniškumui, o Inga Dovidaitienė pristatė galimybes taikyti dirbtinį intelektą valdant projektus.

Inga Laurinėnienė pristatė „eTwinning“ ir „Erasmus+“ sinergiją, remdamasi tarptautinio L.I.F.E. projekto patirtimi. Pranešime parodyta, kaip virtualus Lietuvos, Turkijos, Italijos ir Rumunijos mokinių bendradarbiavimas išaugo į gyvą „Erasmus+“ mobilumą ir bendrą tarptautinę veiklą.

Joana Mekšriūnienė pranešime „Mąstome globaliai, veikiame lokaliai“ kalbėjo apie tvarumo principų taikymą mokykloje ir mokinių įtraukimą į tvarumo veiklas, o Irma Jančauskienė, remdamasi Suomijoje įgyta patirtimi, pristatė pasitikėjimu grindžiamo ugdymo, mokinių savarankiškumo ir atsakomybės idėjas.

Įtraukiojo ugdymo temą pratęsė Giedrė Samalionienė, pristačiusi Ledkalnio metodą, padedantį geriau pažinti individualius mokinių poreikius ir gilumines mokymosi bei elgesio priežastis. Simona Virušienė pranešime „Lyderystė prasideda nuo santykio“ akcentavo pasitikėjimo, bendradarbiavimo, atsakomybės, mokinių ir kolegų iniciatyvumo reikšmę mokyklos gyvenime.

Diskusiją praturtino ir kitų Šiaulių gimnazijų atstovai. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos atstovė Ramunė Kančiauskienė pranešime „Erasmus+ patirtis, kuri įkvepia: nuo mokymų Vengrijoje iki eksperto vizito“ pristatė skirtingas tarptautinio mokymosi formas ir savo gimnazijos patirtį.

Visus pranešimus ir diskusiją sujungė viena esminė mintis: „Erasmus+“ patirtis tampa ypač prasminga tada, kai sugrįžta į mokyklą ir virsta konkrečiais pokyčiais – pamokose, santykiuose su mokiniais, kolegų bendradarbiavime ir visos gimnazijos kultūroje.

„Erasmus+“ šypsena ateičiai

„Erasmus+“ dienų savaitę vainikavo bendra gimnazijos akcija „Erasmus+ šypsena ateičiai“.

Simboliška, kad „Erasmus+“ savaitę užbaigė būtent žodis „ateitis“. Juk tarptautinių projektų vertė nėra matuojama vien įvykusių mobilumų ar aplankytų šalių skaičiumi. Ji atsiskleidžia ilgainiui – mokinio drąsa kalbėti užsienio kalba, gebėjimu bendrauti su kitos kultūros žmogumi, mokytojo noru išbandyti naują metodą, kolegų bendradarbiavimu ir visos mokyklos atvirumu pokyčiams.

„Erasmus+“ dienomis gimnazijos bendruomenė dalijosi mokinių ir mokytojų tarptautinėmis patirtimis, kalbėjo apie programos vertybes bei galimybes, tarpkultūrinį dialogą ir ieškojo būdų, kaip parsivežtas idėjas pritaikyti gimnazijos kasdienybėje.

Juk tikroji „Erasmus+“ kelionė nesibaigia sugrįžus namo. Kartais būtent tada ji ir prasideda – per naujas idėjas, drąsesnius mokinius, augančius mokytojus ir mokyklą, kuri vis labiau atsiveria Europai.

Parengė Inga Laurinėnienė

 

Išversti / Translate »