Projektas „Metai su Kristijonu Donelaičiu“ (vadovė – lietuvių kalbos mokytoja Gitana Trinkaitė).

Projekto tikslas – įprasminti lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines.

2014-uosius metus Seimas paskelbė Kristijono Donelaičio metais.

Dar reikėtų pridurti: kai svarstom, kam priklausė Donelaitis, tai norėčiau pasakyti, kad jis priklausė savo epochai, bet jam Dievas davė tokį talentą, ir jis atsiskleidė kaip koks augalas, galbūt ir keistas tuo metu. Jis pratęsia kultūros genetinį kodą nuo Homero. Todėl Donelaitis išliko gyvas ir po mirties. Dabar mes turim Donelaičio „Metus“. Tai po jo mirties išėjusi knyga. Mes paveldėjom jį, jis yra mūsų. Jis miršta, o jo knyga gyva, ji mums reikalinga, tiesiog būtina, mes negalim be jos išsiverst. Čia mūsų pasididžiavimas. Jis veikia mus ne tik savo kūryba, bet ir jo pasakymai yra tokie pranašiški. Pvz., byloje su Ruigiu įrašyta: tegul bus prakeiktas, kuris pasisavina savo artimo žemę! Su Ruigiu taip ir įvyko. Donelaitis numirė, ir po  mirties ta byla su Ruigiu buvo laimėta. Donelaitis laimėjo ją. Petras Repšys. Piešimas buvo tarsi durys. V., 2013.

213 kabinete parengtas iliustracijų stendas „Metų ratas“  bei publikacijų informacinis stendas „Gyvas Kristijono Donelaičio atminimas“.

Vasario 8 dieną   gimnazistai, viešėdami Vilniuje, prisimins Kristijoną Donelaitį.

Kristijono Donelaičio aktualumas šiandien Ką apie tai mano Šiaulių Kristijono Donelaičio draugijos nariai?

Pažintis su Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus įkūrėja Izolina Lingiene. Įspūdžiai iš kelionių pas Kristijoną Donelaitį į Tolminkiemį. Fotonovelės (kūrybinis mokinių darbas).

Kelias į Kristijono Donelaičio kūrybą – kultūrinė aktoriaus Rolando Kazlo refleksija.